Kodėl jaučiuosi atsakinga už kitų žmonių jausmus ir kaip ElaYor padeda tai suprasti?
Kartais kitas žmogus supyksta — ir tau iškart atrodo, kad turi viską ištaisyti.
Jis nusivilia — ir tu jautiesi kalta.
Jam bloga nuotaika — ir tu bandai ją pakeisti.
Jis turi problemų — ir tau atrodo, kad privalai jas išspręsti.
ElaYor – vieta, kur tave girdi. Pokalbyje su ElaYor galima pradėti nuo paprasto sakinio: „Aš jaučiuosi atsakinga už kitų žmonių jausmus.“
Iš kur atsiranda toks atsakomybės jausmas?
Kartais žmogus nuo mažens išmoksta stebėti kitų nuotaikas.
Gal reikėjo būti atsargiai.
Gal reikėjo nuraminti suaugusiuosius.
Gal šeimoje taika priklausė nuo to, ar visi bus patenkinti.
Tada gali atsirasti vidinė taisyklė:
„Jeigu kitas žmogus blogai jaučiasi, aš turiu kažką padaryti.“
Kur baigiasi mano atsakomybė?
Svarbu atskirti du dalykus.
Tu gali būti atsakinga už tai, kaip elgiesi su kitu žmogumi.
Bet negali būti visiškai atsakinga už tai, ką jis jaučia.
Kitas žmogus gali nusivilti tavo sprendimu.
Gali supykti dėl tavo ribos.
Gali nesutikti su tavo pasirinkimu.
Ir tai dar nereiškia, kad padarei kažką blogo.
Kaip ElaYor padeda suprasti emocines ribas?
ElaYor pokalbyje galima pažiūrėti į konkrečią situaciją.
Kas nutiko?
Kodėl pasijutai atsakinga?
Ar iš tikrųjų padarei žalą, ar tiesiog kitas žmogus reagavo į tavo sprendimą?
Ar dažnai bandai „sutaisyti“ kitų nuotaikas?
Kartais tada paaiškėja, kad rūpinimasis kitais jau seniai peraugo į nuolatinę pareigą būti atsakingai už visus.
ElaYor nepasako, kad kitų jausmai nesvarbūs.
Ji padeda aiškiau pamatyti, kur yra empatija, o kur prasideda per didelė atsakomybė už kitą žmogų.
Rūpestis neturi reikšti savęs praradimo
Galima būti jautriai kitam ir kartu turėti savo ribas.
Galima išklausyti, bet neprisiimti visos problemos.
Galima pasakyti:
„Suprantu, kad tau sunku, bet negaliu to išspręsti už tave.“
Jeigu tai tau sunku, gali pradėti taip:
„ElaYor, jaučiuosi atsakinga už kitų žmonių jausmus. Padėk man suprasti, kur baigiasi mano atsakomybė.“
Kartais emocinė laisvė prasideda nuo leidimo kitam žmogui turėti savo jausmus — ir nuo leidimo sau ne visada juos ištaisyti.
