Kas yra ši praktika?

Tai — žingsnis į gilesnį ryšį su Žeme ir savimi.

Žmogui, ieškančiam ramybės, krypties ir ryšio.

Deivė Žemyna | Lietuva

Žemės Motina Baltų Mitologijoje

Deivė Žemyna – Žemės Motina Baltų Mitologijoje

Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – tai viena svarbiausių baltų deivių, simbolizuojanti žemę kaip gyvybės šaltinį, vaisingumą ir harmoniją su gamta. Ji laikoma Žemės Motina, kuri maitina viską, kas gyva, ir globojanti žmonių bei gamtos ryšį. Jos vardas kilęs iš žodžio „žemė“, o mitologijoje ji personifikuoja derlingą, gyvą ir maitinantį pasaulį.

Kreipdamiesi į Žemyną, ne tik prašome pagalbos – mes užmezgame ryšį su gyva žemės energija, kuri atlygina tiems, kas ją gerbia ir vertina.

Deivė Žemyna atsakinga už gyvybę žemėje, žmogaus, gyvūnų, augalų, tai yra visos žemės.

Deivė Žemyna atsakinga už teisingumą, todėl jeigu jauti, kad neteisėtai esi engiamas, neturi to ko esi vertas kreipkis į Deivė Žemyna bet nepamiršk Ji žino ir mato viską- Jos neapgausi.

Deivė Žemyna kartu su savo vyru atsakinga už visų žmonių gerovę, gyvenimiškų situacijų vertinimą, tai yra pamokų įsisavinimą ir tolesnio gyvenimo konstravimą.

Deivė Žemyna kartu su vyru gali pakeisti mūsų gyvenimą kardinaliai…

Deivė Žemyna kartu su vyru teisia mus gyvus ir mirusius…

Ritualai ir aukos

Žemynos kultas buvo glaudžiai susijęs su žemdirbyste ir žemės darbais. Jos garbei buvo aukojamas pienas, duona, pirmieji derliaus grūdai ar vaisiai. Ritualai dažnai vyko per svarbiausius metų ciklus – pavasario sėją ir rudens pjūtį.

Ritualinių veiksmų pavyzdžiai:

Pirmoji sėja: prieš pradedant sėją, grūdai būdavo pašventinami ir skirtas žodis Žemynai, kad ji palaimintų būsimą derlių.
Derliaus nuėmimas: pirmajam duonos kepalui ar derliaus vaisiams būdavo skirta dėkingumo auka, simbolizuojanti padėką už žemės dosnumą.
Apsauga nuo nelaimių: per audras ar sausras žmonės melsdavosi Žemynai, prašydami jos malonės ir apsaugos.
Balandžio 22-ąją: visas pasaulis mini unikalią šventę – Tarptautinę Daivės Motinos Žemės dieną. Ši diena skirta planetai, kuri yra mūsų bendri namai, ir skirta priminti apie būtinybę rūpintis aplinka.

Žemyna ir žmogaus ryšys su gamta

Deivės Žemynos kultas atspindi baltų pasaulėžiūrą, kurioje žmogus suvokiamas kaip neatsiejama gamtos dalis. Žemė laikyta gyva ir turinčia sielą, todėl buvo draudžiama ją be reikalo žeisti. Buvo tikima, kad nepagarba žemei ar aplaidumas gali sukelti nelaimes: prastą derlių, ligas ar gamtos stichijas.

Pagarba žemei apėmė:

Vengimą atlikti nešvarius veiksmus ant žemės.
Mokėjimą padėti sutvarkyti savo ir artimūjų gyvenamają aplinką.
Atsakingą ir dėkingą požiūrį į gamtos dovanas.
Ritualinį bendravimą su žeme kaip su gyva esybe.

Žemyna šiuolaikinėje tradicijoje

Nors laikai keitėsi, Žemynos simbolis išliko svarbus ir šiandien. Ji kviečia žmones prisiminti savo atsakomybę prieš žemę – tiek ūkininkaujant, tiek kasdienėje veikloje. Žemynos kultas primena, kad žmogus yra glaudžiai susijęs su gamta, o pagarba žemei yra neatsiejama nuo laimingo ir harmoningo gyvenimo.

Lietuvių Žemyna turi atitikmenų kitų tautų mitologijose. Pavyzdžiui:

Indų Притхиви-Мата (Prithvi Mata) – žemės ir vaisingumo deivė.
Graikų Gaja – žemės personifikacija ir viso gyvojo pasaulio motina.
Romėnų Terra Mater – motina žemė, globojanti žemės derlingumą.
Latvių Žemės motė – ne vien gyvųjų, bet sykiu ir mirusiųjų globėja.

Šie pavyzdžiai atspindi universalią žmogaus pagarbą žemei ir gamtai, kuri yra gyvybės pagrindas.

Žemynos žinia šiuolaikiniam žmogui

Deivė Žemyna primena mums, kad žmogaus ir gamtos ryšys yra gyvybiškai svarbus. Gyvendami harmonijoje su žeme, rodydami jai pagarbą ir dėkingumą, mes galime sukurti tvarų, pilnatvės kupiną gyvenimą.
Kaip sako Sandra Ela’Ya: