Velnias Baltų Mitologijoje
Velnias nėra baimė. Velnias – tai jėga, kurios negalima pavergti.
Tai instinktas, kurio neišmokstame, bet iš kurio esame.
Jei žmogus priima Velnią – jis tampa laisvas.
Jei žmogus jį neigia – lieka valdomas kitų.
Dvasios ir simboliai
🌿 Dvasios ir simboliai – erdvė, kurioje tyrinėjame gamtos dvasias, gyvūnų simboliką, stichijas, ženklus ir jų vietą žmogaus santykyje su gyvuoju pasauliu.
Čia susitinka vilkas, pelėda, gyvūnai, medžiai, vanduo, ugnis, oras, Žemė ir kiti gamtos vaizdiniai, per kuriuos skirtingos tradicijos ir žmogaus patirtis nuo seno kalbėjo apie jėgą, apsaugą, išmintį, virsmą ir atmintį.
Šioje rubrikoje skiriame istorinę bei kultūrinę simboliką nuo Sandra Ela’Ya ir JORD sistemos autorinių interpretacijų. Todėl simbolis čia gali būti nagrinėjamas ir per senąsias tradicijas, ir kaip šiandien gyvai patiriamas ženklas.
Simbolis nėra vien paveikslas. Kartais jis tampa kalba tarp žmogaus ir pasaulio – būdu pastebėti tai, kam dar neradome žodžių.
Kaip upė randa kelią: apie tekėjimą ir pasitikėjimą
Švietimas, šeima ir bendravimas turi prisiminti šią upės kalbą. Vaikas negali augti pagal brėžinį. Jis teka savo unikaliu ritmu – su posūkiais, bangavimais, slenksčiais. Mokytojas, kuris tai supranta, tampa ne kontrolieriumi, o krantais. Tėvas ar motina – ne valdžia, o saugumo šaltinis. O bendruomenė – ne taisyklių rinkinys, o upės žiotys, kur vaikas išmoksta pasitikėti savo tėkme.
Namų šviesa: kai širdis mokosi dėkingumo
Dėkingumas – tai ne tik jausmas. Tai mokymasis gyventi su širdimi atvira, su akimis, kurios mato ne trūkumus, o rūpestį. Tai sąmonės pamoka, kurią kiekvienas vaikas gauna per tėvų tylų buvimą, per šilumą, kuri niekada nešaukia – bet visada šviečia.
Gyvoji mokykla: kai Žemė vėl kalba per vaikus
Mokykla – tai ne pastatas, o kvėpavimas tarp žmonių.
Kai Žemė atgauna savo balsą per vaikus, mes turime išmokti klausytis ne programų, o gyvybės ritmo.
Tylus žvilgsnis, nedrąsus klausimas, sustojimas be atsakymo – tai jau mokymasis.
Ir jei suaugęs išdrįsta sulėtėti – gimsta tikrasis ryšys.
Jord žvilgsnis žmonių gyvenime: kai žemė žvelgia per žmogų
Kai žiūrime į kitą žmogų, dažnai nematome – tik vertiname. Kai žvelgia Jord, ji ne vertina – o atpažįsta.
Šiandien daug kalbama apie pažangą, individualumą, augimą. Tačiau retai kas sustoja paklausti: ar mes augame kartu su Žeme? Ar esame jos akys, jos sąmonės atspindys, o gal tik šešėliai nuo savo pačių ego?
Kaip vidinė žmogaus ugnis susijusi su magmine Jord jėga?
Kai ugnis dega iš vidaus, bet nėra susieta su Jord – ji pavirsta nerimu, skubėjimu, perdegimu.
Tačiau kai žmogus prisimena, kad jo ugnis – iš Žemės širdies, iš magmos, kuri tyliai teka po mūsų kojomis, – tuomet ugnis sugrįžta į savo vietą: nešti, bet ne griauti. Apšviesti, bet ne deginti.
Kaip pasireiškia energetinės žaizdos Jord žmoguje | Kai Žemė serga
Žemės būklė atsispindi ne tik gamtoje, bet ir kiekviename žmogaus kūne, sprendime, jausmo bangavime. Kai Jord sužeidžiama, kai jos dvasinis audinys plyšta – tai jaučia ne tik kalnai ir upės, bet ir mūsų vidinė žemė: kūnas, emocijos, santykiai.
Žemės augantis dažnis ir kaip tai veikia Lietuvą
Kaip Lietuva pereina į naują būseną – tapdama Jord šalis, kur pagrindą sudaro žemė, šeima, vaikai ir sąmonė – kartu keičiasi ir vyro vaidmuo bei jo įvaizdis. Šie pokyčiai nėra vienyk kultūriniai ar simboliniai: jie atspindi gilų santykio su žeme, šeima, bendruomene ir savimi persiorientavimą.
Jord žodis
Jord kviečia: Išeik iš iliuzijos – iš formos be esmės. Įženk į žemės veržlų ritmą.”
Kiekvienas žingsnis su Jord – tai ne tik žemės afirmacija, bet vidinis “taip” savyje: “Aš esu čia, aš esu stovėjimo vietoje, mano veiksmas turi pėdsaką žemėje.
Netikri tikėjimai ir žmonių iliuzijos
„Netikri tikėjimai ir žmonių iliuzijos“ – straipsnis apie tai, kaip įsitikinimai, paremti baime, tradicija ar išore, gali tapti vidiniais blokais. Sužinokite, kaip atpažinti iliuzijas, keisti požiūrį ir integruoti sąmoningą magijos bei psichologijos praktiką, kad kurtumėte autentišką tikėjimą ir gyvenimą be apribojimų.
Ela’Ya žodis
Pasaulis balansuoja tarp žemės ir stichijų. Ateina ketinimo ir transformacijos metas — kai kiekvienas veiksmas tampa magišku. Tegul ritualai atneša sąmoningus pokyčius, harmoniją ir apsaugą į kiekvieną Žemės kampelį.
Velinas (Vėlinas) Baltų Mitologijoje
Vėlinas, Velnias ir Jord — tai ne trys skirtingi vardai, o trys slenksčiai į tą pačią gilumą:
– Vėlinas – kaip Laiko ir Atminties Laikytojas.
– Velnias – kaip Šviesos Sargas po Žeme.
– Jord – kaip gyvoji Žemė, kurią reikia ne garbinti, o susitikti.
Plutonas dievas, Aidis ir Baltų Mirties Dievai
Požemių Valdovai: Plutonas, Aidis ir Baltų Mirties Dievai Plutonas ir Aidis yra dvi skirtingos dievybės, kilusios iš skirtingų mitologinių tradicijų,
Saulės dievas baltų mitologijoje: Gyvybės šaltinis ir dvasinė šviesa
Dievas Saulė Dievas Saulė baltų mitologijoje buvo vienas iš svarbiausių dangaus dievų, kuris įkūnijo ne tik saulės šviesą, bet ir
Raganos senosiose lietuvos tradicijose
Raganos senosiose tradicijose dažnai buvo laikomos tarpininkėmis tarp žmonių ir dievų ar dvasinių jėgų. Jų ryšys su dievais buvo įvairiapusis
Vaikai mano namuose – kas tai per magiški paveikslai
Meno pasaulyje yra kūrinių, kurie ne tik puošia namus, bet ir turi gilų magišką poveikį. Sandros Ela’Ya (Raganos Sandros) sukurti