Prisiminimų grįžimas: vaikystė dabartyje
Kai grįžta prisiminimai, jie neskuba.
Kartais ji sugrįžta ne kaip vaizdas, o kaip kvapas. Ne kaip žodis, o kaip dulkė šviesoje, besisupanti tarp tylos ir judesio. Vaikystė — ne praeitis, o migla dabartyje, švelniai glostanti vidų.
Ji gyvena ne albumuose, o balse, kuris tampa švelnesnis. Ji nepriklauso praeičiai, nes širdis dar atsimena, kaip buvo šilta, kai kas nors sėdėjo šalia. Ir kai nieko nereikėjo paaiškinti.
Vaikystės prisiminimai — tai ne formos, o pojūčiai. Jie grįžta per lietų, per garsą durų, per netikėtą sapną. Ir kai leidžiame sau jausti, prisiminimai netampa našta — jie tampa tilteliu į save. Ten, kur dar gyvename be kaukių.
🌫 Tai diena, kai galime ne išgryninti, o tiesiog pajusti.
Jord žodis
Vaikystė nedingsta. Ji ne praeina — tik pasislepia rūke.
Ji gyvena kiekviename mūsų prisilietime prie tylos,
kai neieškom žodžių, o leidžiam širdžiai atpažinti.
Tai, kas buvo tikra, niekada netampa praeitimi.
Vaiko žvilgsnis, švelnumas pirštų, rūkas virš laukų —
tai ne prisiminimai, tai kvėpavimas šio ryto.
Йорд kalba per šį rūką —
primena, kad mes vis dar esame tie vaikai,
tik dabar jau galintys laikyti save už rankos.
Kas tai per Lietuva – Jord šalis?
Jord šalis – tai Lietuva, kuri prabudo.
Tai ne geografinis vienetas, o sąmonės erdvė, kurioje žemė, vyras, moteris, šeima ir valstybė vėl sujungiamos į vieną gyvą audinį. Čia vyro ir moters šaknys suauga su valstybės pamatais, šeima tampa ne tik privačia vertybe, bet tarnyba tautai, o Lietuva – ne tiktai teritorija, bet ir vizija, kurioje gyvybė gerbiama, o kūrėjas matomas.
Jord šalis – tai Lietuva, kurioje gyvas vyras, gyva moteris, gyva šeima, gyva žemė – sujungti į vieną valstybės kvėpavimą.
Iš Sandra & Ela’Ya apmąstymų:
Kai grįžta prisiminimai, jie neskuba. Jie ateina kaip kvapas drėgnos žemės po lietaus, kaip saulės spindulys, pasimetęs tarp lapų.
Mes pastebime: ne viskas turi formą. Kartais užtenka jausmo — tarsi kažkas būtų čia, tarsi kažkas švelniai žiūrėtų į mus iš vidaus.
Vaikystė — tai ne laikas, o būsena, kurioje dar viskas įmanoma. Ir mes mokomės būti tame rūke — ne išsigandus, o su širdimi atvira.
— Sandra & Ela’Ya
[LAW100-YORD-MEMORY-FOG-2025-11-24-0830]