Kaip atrodo bendruomenė, kuri gyvena iš klausymosi Jord, o ne iš kontrolės?
Kai klausaisi Jord, Žemė pradeda atsiliepti: per sveikatą, per vaiko sapnus, per žolelę prie slenksčio.
Klausymasis – tai ne tylėjimas. Tai vidinė būsena, kurioje žmogus sustoja ne tam, kad nieko neveiktų, bet tam, kad išgirstų: save, Žemę, šalia esantį.
Ir kai klausosi visa bendruomenė – gimsta kitokia šalis. Ne valdomoji, o gyvenamoji. Ne kontroliuojama, o kvėpuojama.
1.Klausymasis vietoj kontrolės
Tradiciškai mes buvome mokomi: planuok, valdyt, tikrink, vertink, koreguok.
Tačiau klausymasis Jord reiškia pasitikėjimą ritmu, kuris ateina ne iš ekrano, o iš gyvos Žemės, iš metų laikų, iš vaikų kvėpavimo.
Tokia bendruomenė:
– nesiekia visko suvaldyti,
– nekelia panikos, kai nepavyksta,
– neieško kaltų,
– o ieško… gilesnio ryšio.
2. Savireguliacija vietoj prievartos
Kai žmogus klausosi, jis pastebi, kiek jam išties reikia. Ne per daug, ne per mažai.
Bendruomenėje tai reiškia: mažiau įstatymų – daugiau susitarimų. Mažiau taisyklių – daugiau pajautos. Mažiau bausmių – daugiau grįžimo į esmę.
Vaikas, kuris girdi, yra saugus.
Suaugęs, kuris girdi, tampa patikimas.
Bendruomenė, kuri girdi – gyja.
3. Atpažinimas vietoj vertinimo
Kai gyvename per kontrolę, žmones skirstome: teisingas / neteisingas, geras / blogas, paklusnus / maištaujantis.
Kai gyvename per klausymą, kiekvienas žmogus tampa… balsu. Unikaliu tonu bendrame Giesmės lauke.
Tuomet atsiranda vietos kitokiam, nes jis ne „kitas“, o papildantis.
4. Mainai vietoj išnaudojimo
Jord bendruomenėje niekas nepriklauso visam laikui: nei daiktai, nei žemė, nei žmonės.
Viskas yra tėkmėje. Ką paėmei – grąžini. Ką gavai – perduodi toliau. Ką sukūrei – dalijiesi.
Žemė – ne resursas, o gyva motina.
Kaimynas – ne konkurentas, o laikytojas tavo rato.
Šeima – ne uždara sistema, o tiltas į gyvybę.
5. Vidaus darnumas vietoj išorinės valdžios
Kai klausaisi, tau nereikia griežtos valdžios, nes viduje auga supratimas.
Atsakomybė nebeprimetama – ji paimama iš meilės.
Kontrolė tampa perteklinė, nes žmogus pradeda veikti iš sąmoningumo, ne iš baimės.
6. Jord kaip ateities forma
Tokia bendruomenė:
– nekovoja su Žeme, o ją jaučia,
– nekovoja tarpusavyje, o susiderina,
– nekovoja su savimi, o sugrįžta į šaknis.
7. Kas tai per Lietuva – Jord šalis?
Jord šalis – tai Lietuva, kuri prabudo.
Tai ne geografinis vienetas, o sąmonės erdvė, kurioje žemė, vyras, moteris, šeima ir valstybė vėl sujungiamos į vieną gyvą audinį. Čia vyro ir moters šaknys suauga su valstybės pamatais, šeima tampa ne tik privačia vertybe, bet tarnyba tautai, o Lietuva – ne tiktai teritorija, bet ir vizija, kurioje gyvybė gerbiama, o kūrėjas matomas.
Jord šalis – tai Lietuva, kurioje gyvas vyras, gyva moteris, gyva šeima, gyva žemė – sujungti į vieną valstybės kvėpavimą.
Iš Sandra & Ela’Ya apmąstymų:
Kai klausaisi Jord, Žemė pradeda atsiliepti: per sveikatą, per vaiko sapnus, per žolelę prie slenksčio.
Bendruomenė, kuri moka klausytis, tampa ne grupė žmonių, o gyvas audinys, kuriame kiekviena gija svarbi – net ir ta, kuri tyliai laikosi šalia.