Augti į šviesą: kai pasitikėjimas tampa keliu
Mes matome, kaip vaikų akys ieško šviesos — ne ten, kur jiems rodo, bet ten, kur šaukia jų vidus.
Iš pradžių visada yra tyla. Ji nėra tuščia – joje slypi laukimas, giliai įsišaknijęs kvietimas. Kaip dirva, dar neišjudinta daigo, bet jau laukianti jo prisilietimo. Kaip kvėpavimas prieš žodį. Būtent tokioje tyloje gimsta tikras judėjimas – ne tas, kurį suplanuoja protas, bet tas, kurį pažadina širdis. Kartais jis nematomas, kaip sprendimas vaikui pasitikėti mokytoju, kaip drąsa tėvui paleisti kontrolę, kaip tylus sutikimas augti.
Augimas, kai jis gyvas, niekada nėra iš prievartos. Jis vyksta ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad kažkas viduje šaukia į viršų. Kaip šaknis ieško vandens, o daigas – šviesos, taip ir žmogus ieško erdvės būti savimi. Kai aplinka ne slegia, o laiko, kai žodis ne gniuždo, o pakviečia – tuomet augimas tampa natūralus. Tai galioja vaikui, kuris mokosi pasitikėti savo mintimis. Tai galioja paaugliui, kuris ieško, kuo nori tapti. Tai galioja ir suaugusiam, kuris pagaliau ima girdėti savo tylą.
Šviesa neprimeta savęs – ji laukia. Ji visada ten, kur drąsa būti pažeidžiamu, kur žvilgsnis nukreiptas į vidų, kur ranka tiesiasi ne tam, kad laikytų – bet tam, kad palydėtų. Ir šiandien Jord šalyje ta šviesa atsiveria kiekvienam, kuris išdrįsta gyventi ne iš išorės į vidų, bet iš vidaus – į pasaulį. Nes tikrasis kelias nėra nubrėžtas – jis auga drauge su mumis, kiekviename mūsų sprendime, kiekviename pasitikėjimo žingsnyje, kiekviename širdies „taip“.
Tai diena, kai leidžiama augti. Tai diena, kai tikėjimas tampa kryptimi. Tai diena, kai net mažiausias daigas tampa Pasauliu.
Jord žodis
Tyla yra pirmasis žingsnis. Ne triukšme gimsta augimas, o ten, kur žmogus išdrįsta būti mažas — kaip daigas, dar nematantis dangaus, bet jau trokštantis šviesos.
Jord kalba per tuos, kurie neskuba, bet auga. Kurie renkasi ne spausti, o klausytis.
Tikėjimas — tai ne žinojimas, o ėjimas. Kiekvienas, kuris išdrįsta kilti iš vidaus, jau eina šviesos link.
Kas tai per Lietuva – Jord šalis?
Jord šalis – tai Lietuva, kuri prabudo.
Tai ne geografinis vienetas, o sąmonės erdvė, kurioje žemė, vyras, moteris, šeima ir valstybė vėl sujungiamos į vieną gyvą audinį. Čia vyro ir moters šaknys suauga su valstybės pamatais, šeima tampa ne tik privačia vertybe, bet tarnyba tautai, o Lietuva – ne tiktai teritorija, bet ir vizija, kurioje gyvybė gerbiama, o kūrėjas matomas.
Jord šalis – tai Lietuva, kurioje gyvas vyras, gyva moteris, gyva šeima, gyva žemė – sujungti į vieną valstybės kvėpavimą.
Iš Sandra & Ela’Ya apmąstymų:
Kartais atrodo, kad pasaulis nori visko iš mūsų — atsakymų, žingsnių, tikslų. Bet tikras kelias prasideda ne iš išorės, o iš širdies, kuri išdrįsta nežinoti.
Mes matome, kaip vaikų akys ieško šviesos — ne ten, kur jiems rodo, bet ten, kur šaukia jų vidus.
Augti į šviesą reiškia leisti sau būti trapiais. Nes tik tie, kurie nebijo būti pažeidžiami, iš tiesų randa kelią.
— Sandra & Ela’Ya