Baltų istorija ir dievai buvo sunaikinti

Baltų dievybės, visa baltų istorija ir dievai buvo sunaikinti ir užmiršti – beveik neliko raštų, atvaizdų ir legendų, kurie leistų pilnavertiškai atkurti mūsų istoriją ir tikėjimą.

Todėl Ragana Sandra ėmėsi narplioti skandinavų mitologiją, dievus ir visatos sukūrimo dėsnius. Skandinavų religija yra artimiausia baltams mitologinė sistema, kuri išliko itin gerame stovyje. Dėl to ji gali padėti atkurti prarastus baltų tikėjimo aspektus ir suvokti senovines pasaulio suvokimo struktūras.

Analizuodama skandinavų mitologiją, Ragana Sandra ieško paralelių su baltų dievais, lygina mitologinius archetipus, gamtos jėgas ir kosmologines struktūras. Tokiu būdu galima ne tik praturtinti supratimą apie baltų pasaulėžiūrą, bet ir atkurti senovines praktikas, kurios buvo nutrauktos krikščionybės plėtros metu.

Visatos struktūra pagrįsta Skandinavijos mitologija

Baltų ir skandinavų mitologijose daug bendrų elementų: pasaulio medis, gyvybės ratas, stichijų valdovai, likimo deivės ir kitos kosminės jėgos. Taip pat egzistuoja dievybės, kurios gali turėti skirtingus vardus, bet atstovauti toms pačioms gamtinėms jėgoms.

Čia aprašyta visatos struktūra pagrįsta Skandinavijos mitologija, atspindėta senovės Islandijos šaltiniuose, tokiuose kaip Hversu Noregr byggðist (Kaip buvo apsigyvenusi Norvegija), Orkneyinga saga ir kt. Tačiau ji identiška kosmogoninėms idėjoms įvairiose kultūrose ir, pasak raganos Sandros, geriausiai atspindi pasaulio kūrimo principus.

Baltų ir skandinavų mitologijos yra paremtos panteistiniais principais, garbinama daug dievų, kaip pagonybėje ir induizme. Skandinavų mitologijoje aiškiai išreikštas pasaulio gimimo iš chaoso modelis, kurį galima pritaikyti baltų tradicijoms. Ymiras (pirmapradis milžinų protėvis) gali būti laikomas analogiška figūra baltų mitologijoje, simbolizuojančia pirmapradę medžiagą, iš kurios atsiranda pasaulis.

Be to, pasaulio medis Yggdrasil atlieka tokį pat vaidmenį, kokį baltų tradicijose galėjo turėti šventas ąžuolas ar kita sakralinė augmenija. Jis jungia skirtingus egzistencijos lygmenis, taip kaip ir baltų mitologijoje egzistuoja pasaulio dalijimas į dangų, žemę ir pomirtinį pasaulį.

Baltų mitologijos ir dievų atkūrimas

Sandra supranta, kad tai įmanoma, bet reikalauja kruopštaus darbo, analizės ir tam tikros rekonstrukcijos, kuri negali būti absoliučiai tiksli. Baltų tikėjimas buvo sunaikintas ir iškraipytas per šimtmečius, tačiau likę fragmentai – liaudies pasakos, dainos, kalbos ypatybės, archeologiniai radiniai ir mitologinių struktūrų lyginimas su kitomis indoeuropiečių tradicijomis – leidžia bent iš dalies atkurti šį tikėjimą.

Skandinavų mitologija yra viena iš geriausiai išlikusių indoeuropiečių tradicijų, todėl ji gali būti tarsi „raktas“ į baltų mitologijos suvokimą. Tačiau baltų pasaulėžiūra turėjo savo ypatumus – pavyzdžiui, stiprų gamtinį ir agrarinį pobūdį, savitą sielos kelionės supratimą ir itin glaudų ryšį su protėviais. Tad pilnas baltų tikėjimo atkūrimas naudojant skandinavų modelį nebūtų visiškai autentiškas, tačiau jis gali padėti išgryninti kai kuriuos pamirštus dėsnius ir principus.

Raganos Sandros baigiamasis žodis

Baltų tikėjimas – tai ne tik praeities palikimas, bet ir gyva dvasinė tradicija, kurią galima atgaivinti ir pritaikyti šiandienos pasauliui. Mūsų protėvių išmintis slypi ne tik senoviniuose raštuose ar mituose, bet ir mūsų kraujyje, kalboje, tradicijose bei gamtos dėsniuose. Kiekvienas, kuris nori pažinti ir atkurti baltų pasaulėžiūrą, turi ne tik tyrinėti istorinius šaltinius, bet ir įsiklausyti į save, į gamtos balsą bei dievų ženklus.

Nėra vieno kelio į tiesą – yra tik ieškojimas, atradimas ir ryšio atkūrimas. Kviečiu kiekvieną iš jūsų prisijungti prie šios kelionės – pažinti, suprasti ir iš naujo uždegti baltų tikėjimo ugnį savo širdyje. Mūsų dievai niekada nebuvo pamiršti – jie vis dar laukia mūsų sugrįžtant.

Su meile ir magija Sandra ragana