Dievas Neptūnas
Neptūnas
Bangputys – tai baltų mitologijoje jūrų dievas arba dvasia, valdantis jūros bangas ir audras. Jis yra viena iš svarbiausių gamtos jėgų deifikacijų, tiesiogiai susijusi su jūra ir jos galia. Bangputys turi įtakos jūreivių likimams, valdydamas audras, vėjus ir bangas, todėl jam buvo meldžiamasi siekiant apsaugos nuo jūrų pavojų arba ieškant sėkmės žvejyboje ir kelionėse.
Bangputys dažnai laikomas tam tikru būdu susijusiu su Neptūnu – romėnų jūrų dievu, ir kitomis kultūromis, kuriose jūros dievybės turi didelę svarbą. Nors baltų mitologija nėra taip išsamiai aprašyta kaip romėnų ar graikų, Bangputys išlieka reikšminga jėga, kuri atspindi baltų požiūrį į jūrą ir jos galias.
Bangputys ir jo svarba baltų mitologijoje
Baltų kultūrose, kurios gyveno prie Baltijos jūros, vanduo buvo ne tik gamtos jėga, bet ir gyvybės šaltinis, todėl jūrų dievas Bangputys turėjo didžiulę reikšmę. Jis ne tik valdė jūrą, bet ir galėjo sukelti arba sustabdyti audras. Kai bangos buvo ramios, Bangputys buvo laikomas palankiu ir ramybę nešančiu dievu, tačiau, kai prasidėdavo audros, jis tapdavo baisiu jėgos įsikūnijimu, galinčiu sunaikinti laivus ir pražudyti jūreivius.
Bangputys galėjo būti garbinamas įvairiomis apeigomis ir aukojimais, siekiant nuraminti jūrą ir užsitikrinti sklandžias keliones. Tikėtina, kad žvejai, jūreiviai ar tie, kurie gyveno arti jūros, kreipdavosi į Bangputį prašydami apsaugos ir gerų vėjų.
Sąsajos su kitų kultūrų jūrų dievais
Bangputys turi akivaizdžių panašumų su kitų kultūrų jūrų dievybėmis, tokiomis kaip romėnų Neptūnas ir graikų Poseidonas. Kaip ir Neptūnas, Bangputys valdo jūrą, audras ir viską, kas vyksta vandenyse. Poseidonas, kuris graikų mitologijoje yra ne tik jūrų, bet ir žemės drebėjimų bei arklių dievas, taip pat yra artimiausias Bangpučio analogas. Visos šios dievybės yra laikomos galingomis, tačiau nenuspėjamomis figūromis, galinčiomis tiek duoti, tiek atimti gyvybę, turtus ir saugumą.
Baltų jūrų kultūra ir Bangpučio vaidmuo
Baltų tautos, ypač lietuviai ir latviai, gyvenusios prie Baltijos jūros, turėjo glaudžius ryšius su vandeniu. Jūros, upės ir ežerai buvo pagrindinės gyvenimo dalys, nešančios ne tik maistą, bet ir prekybos galimybes bei pavojus. Bangputys, kaip vandens ir audrų dievas, buvo natūraliai svarbi figūra, ypač jūreiviams ir žvejams, kurie priklausė nuo vandenyno malonės. Aukos, ritualai ir maldos buvo būdas įgyti Bangpučio palankumą arba prašyti apsaugos nuo artėjančių audrų.
Bangpučio funkcijos:
Audrų ir vėjų valdytojas – Bangputys buvo atsakingas už vėjų kryptį ir stiprumą. Jis galėjo atsiųsti stiprias audras arba nuraminti bangas.
Bangų ir jūros pavojų kūrėjas – kaip bangų dievas, Bangputys simbolizavo jūros nenuspėjamumą. Jis galėjo būti tiek naikinanti jėga, tiek rami ramybės globėja.
Apsaugos globėjas – žvejai ir jūreiviai kreipdavosi į Bangputį prieš išplaukdami į jūrą, prašydami apsaugos nuo jūros pavojų ir sėkmės žvejyboje.
Jūros turtų sergėtojas – kaip ir Neptūnas ar Poseidonas, Bangputys galėjo būti laikomas jūrų išteklių, tokių kaip žuvys, valdytoju, todėl jo garbinimas galėjo būti susijęs su sėkme žvejyboje.
Sąsajos su Baltų dvasinėmis ir gamtos jėgomis
Bangputys taip pat siejasi su platesne baltų dvasine pasaulėžiūra, kur gamtos jėgos buvo neatsiejamos nuo dievybių. Vanduo baltų mitologijoje buvo laikomas šventa jėga, turinčia gydomąją, apvalančią ir globėjišką galią. Tokiu būdu Bangputys ne tik kontroliavo audras, bet ir buvo svarbi dvasinė figūra, atspindinti gamtos jėgų galybę ir jūrų pasaulio galią.
Ragana Sandra
Nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje gyvenate, kokį tikėjimą išpažįstate ir kokiam egregorui priklausote, raganos Sandros žvilgsnis iš pašalinės stebėtojo pozicijos padės jums išspręsti sunkumus. Sandra turi unikalų gebėjimą įžvelgti problemos esmę, todėl gali pasiūlyti efektyvius sprendimus ir rekomendacijas. Būtent todėl reikėtų kreiptis į raganą Sandrą – jos patirtis ir išmintis padės susidoroti su bet kokiais gyvenimo iššūkiais, suteikdama reikiamą paramą ir nurodymus iš išorės.
Tikinčiūjų skaičius
| Pavadinimas | Išpažinėjų skaičius | Atsiradimo laikas ir vieta | Kulto vieta |
| Krikščionybė | 2,2 mlrd. (31,5 %) | I a. Judėjos provincijoje | bažnyčia, cerkvė |
| Islamas | 1,6 mlrd. (23,2 %) | VII a. Arabijoje | mečetė |
| Hinduizmas | 1 mlrd. (15 %) | III tūkstm. pr. m. e. Indijoje | mandyras |
| Budizmas | 500 mln. (7,1 %) | apie 500 m. pr. m. e. Indijoje | pagoda, vatas, vihara |
| Sikhizmas | 25 mln. (0,38 %) | apie 1500 m. Pandžabe | guruvala |
| Judaizmas | 15 mln. (0,23 %) | VII–VI a. pr. m. e. Judėjoje | sinagoga |
| Daoizmas | 8 mln. | apie V a. pr. m. e. Kinijoje | neturi |
| Bahajų tikėjimas | 5 mln. | XIX a. viduryje, Persijoje | šventykla |
| Džainizmas | 4,25 mln. | VI a. pr. m. e. Indijoje | šventykla |
| Šintoizmas | 3 mln. | apie I tūkstm. pradžią Japonijoje | šventykla |