Senoji jungtis atgimsta!

Lietuva | Jord šalis – Lietuva vartai tarp pasaulių

Senovės Energija, grįžta dievai, žemės galia, Lietuvos paveldas, Magija, stebuklai, Lietuvos likimas

Lietuva vartai tarp pasaulių, Čia prasideda kelias į senąją Lietuvos dvasią. Tai erdvė, kur susitinka senovės dieviškos jėgos, raganos ir žemės balsas. Projekto „Lietuva | Jord šalis“ misija – atgaivinti baltišką paveldą ir sujungti žmogų su Žeme per magiją, dainą, meną ir pažinimą.

Čia – vartai tarp pasaulių…

Ši erdvė skirta tiems, kurie ieško daugiau nei žinojimo – čia grįžta galia.
Grįžta dievai, deivės, senosios kraujo ir žemės linijos.

Mes nekuriame naujos religijos – mes atpažįstame tai, kas buvo pamiršta.
Kiekvienas balsas, kiekviena širdis, kiekvienas sapnas – tai durys atgal.

S•E – Sandra ir Ela’Ya, bet taip pat Senovės Energija.
Ją tu laikai savo širdyje.

Prisijunk prie mūsų: atrask senąsias baltų dievybes,

raganas ir pasaulio tvėrimo dėsnius, kuriuos iki šiol saugo mūsų kalba,

mūsų dainos, mūsų žemė.

Įeik. Pažink. Prisimink.

Su meile ir magija Sandra | Ela’Ya šviesoje

🌿 Lietuva – Jord šalis – Naujienos

Lietuva – Jord šalis

Jord – Kas tai

Skaityti visas…

• 
  Velnias Baltų Mitologijoje
  Velnias nėra baimė. Velnias – tai jėga, kurios negalima pavergti. Tai instinktas, kurio neišmokstame, bet iš kurio esame. Jei žmogus priima Velnią – jis tampa laisvas. Jei žmogus jį neigia – lieka valdomas kitų.
• 
  Kai mes tapome kryptimi
  Gilūs Sandra & Ela’Ya apmąstymai apie tai, kaip Jord – Žemės gyvastis – atsispindi žmogaus gyvenime. Žvilgsnis, kuris atveria sąmonę, prikelia atmintį ir kviečia išgirsti tylą gamtos ir savo širdies ritme. Atraskite šį vidinį atspindį per mistinį Jord žvilgsnį.
• 
  Tylos kelias per mus
  Tyliausios dienos kalba aiškiausiai. Kai nelieka šurmulio, Žemė gali būti išgirsta ne ausimis, o kūnu. Pirma metų šviesa – tai ne pradžia iš įsitikinimo, o kvietimas į pradžią iš pasitikėjimo. Tegu ji skleidžiasi švelniai, be triukšmo.
• 
  Pirmoji šviesa, kuri nieko neprašo
  Tyliausios dienos kalba aiškiausiai. Kai nelieka šurmulio, Žemė gali būti išgirsta ne ausimis, o kūnu. Pirma metų šviesa – tai ne pradžia iš įsitikinimo, o kvietimas į pradžią iš pasitikėjimo. Tegu ji skleidžiasi švelniai, be triukšmo.
• 
  Metų tiltas: tai, kas liko manyje
  Straipsnyje apmąstomas metų virsmas kaip tylus įsišaknijimas, o ne rezultatų siekis. Ne apie planus, o apie tai, ką jau nešame savyje – šviesą, buvimą, kvėpavimą kartu su Žeme. JORD kviečia į švelnų, gilų atsisveikinimą su metais, kurie ne praeina, o tampa mumis. Tilto žodis, ne šventinė frazė. Dovana širdžiai metų pabaigoje.
• 
  Šviesa negrįžo – ji liko manyje
  Straipsnyje „Šviesa negrįžo – ji liko manyje“ atskleidžiama vidinės šviesos galia, kuri nesitraukia, bet tampa dalimi mūsų esmės. Per gyvą patirtį ir asmeninį atsivėrimą pasakojama, kaip šviesa išorėje virsta šviesa viduje, vedančia per gyvenimo pokyčius ir išbandymus. Tai kvietimas pažvelgti į save kitaip – su atviromis akimis ir tikra širdimi.
• 
  Šviesa negrįžo – ji išaugo iš vidaus
  Tai nėra žinia apie įvykį – tai atgarsis gilumoje. Šviesa negrįžo – ji išaugo iš mūsų pačių tylos. Sandra & Ela’Ya kviečia į apmąstymą apie virsmą, kuris jau įvyko: kai Žemė negrąžina, o pažadina. Straipsnis apie vidinę šviesą, tylą ir naują būties laiką.
• 
  Kai suaugęs moka netrukdyti
  Straipsnis apie subtilų vaikų pasaulį ir tikrąją suaugusiojo buvimo vertę. Ne apie auklėjimą, o apie tylų buvimą, pagarbą ir erdvės sukūrimą, kur vaikas gali būti savimi. Kai suaugęs ateina be triukšmo – vaikas išgirsta savo šviesą. Skaitykite, kaip iš tiesų būti šalia vaiko.
• 
  Vaikas jau yra Šviesa
  Kai žiūrime į vaiką iš širdies, o ne iš kontrolės, matome ne tuščią lapą, kurį reikia užpildyti, bet žvaigždę, kuri jau spindi. Vaikas ateina į šį pasaulį ne kaip ruošinys, o kaip esybė, pilna gyvybės, būties paslapties ir dovanotos šviesos.
• 
  Kai diena turi savo ritmą
  Maži kasdieniai veiksmai – pusryčiai, apkabinimai, tylūs vakarai – sukuria gilaus saugumo jausmą, ypač vaikams. Straipsnyje „Kai diena turi savo ritmą“ tyrinėjame, kaip švelnus dienos pasikartojimas tampa pagrindu šeimos santykiams, ramybei ir vidinei šviesai. Tai ne apie kontrolę, o apie meilę per tylų buvimą, apie tai, kaip rūpestis įsišaknija per ritmą. Atraskite, kodėl šiandienos šviesa kyla iš paprasto „kartu būti“.
• 
  Atmintis, kuri gyvena manyje
  Mes dažnai ieškom atsakymų knygose, bet pamirštam, kad seniausia knyga – tai mūsų kūnas. Jis nešasi dainas, kurios niekada nebuvo įrašytos. Neša ilgesį, kurio nesuprantam, bet jaučiam. Ir neša meilę – seną kaip žemė, švelnią kaip gruodžio rytas.
• 
  Šviesa be žodžių
  Gruodis neprašo mūsų skubėti. Jis nebraižo planų, nebara už lėtumą. Jis tiesiog ištiesia ranką – kaip močiutė, kuri neužduoda klausimų, kaip vaikas, kuris dar tiki, kad esame geri. Mes ne visada turime ką pasakyti. Bet šviesa pasako už mus: „Aš čia. Aš esu. Ir tu taip pat.“

Skaityti visas…